Nuobodulys: kaip su juo susidraugauti?
Daugiau nei pusantrų metų praleidus karantino apribojimuose, daugelis iš mūsų jau spėjo įsirengti darbo vietas visai šalia savo miegamųjų. Mus tarsi užvaldė nuobodulį kelianti aplinka, kurioje negalėjome puoselėti jokio fizinio kontakto su išoriniu pasauliu. Kasdienybę užkariavo nepaliaujamas “Netflix” žiūrėjimas, didėjantis socialinių medijų aktyvumas, rūpestis apie tai, kaip sudominti savo vaikus, ir vis tie patys išmindžioti takai aplink namus. Ar tarp šios rutinos teko sėdėti ant lovos krašto ir be jokios priežasties spoksoti į lubas? Jūs ne vieni, sveiki atvykę į nuobodulio klubą – jis gali būti nepatogus, kelti nerimą, pykti ar nusivylimą, tačiau ar žinojote, jog net ir nuobodulys gali mus paveikti teigiamai?
Nuobodulio sąvoka pradėta tyrinėti dar XX amžiaus pradžioje. Nors ši emocija yra dažnai mus lydinti bei paplitusi tarp visų amžiaus grupių, ji mažai ištirta. Dažniausiai nuobodulys yra siejamas su neigiamomis pasekmėmis ir paprastai apibūdinamas kaip laikina, nemaloni būsena, susijusi su užduočių ar aplinkos stimuliacijos ir iššūkių trūkumu. Pavyzdžiui, nuobodulį gali sukelti užduotys, kurios nėra susietos su asmeniškai reikšmingais tikslais. Vis dėlto, tai yra veiklos paveikta emocija – ji išnyksta, kai tik nuobodulį sukelianti veikla yra nutraukiama. Pati emocija, kartais nemaloni, tačiau atlieka labai svarbią funkciją – įspėja mus, jog nesame sėkmingai įsitraukę į prasmingą veiklą. Atsižvelgdami į šios funkcijos svarbą, mes galime išmokti susidraugauti su nuoboduliu.
Patarimai nuoboduliui įveikti
.Susitaikyk su nuoboduliu
Teksaso A&M universiteto psichologė Heather Lench teigia, kad “nuobodulys tampa ieškojimo būsena”. Kai jaučiamės nepatenkinti esama situacija, pradedame ieškoti tinkamiausių sprendimo būdų iš jos išeiti. Spontaniškiausi ir tinkamiausi mūsų sprendimai yra priimami vos tik leidus sau patekti į “svajos” būseną. Psichologai rekomenduoja priimti nuobodulį ir leisti jam šiek tiek pabūti, kad vėliau būtų galima sužadinti kūrybiškumą. Juk net Izaokas Niutonas pirmą kartą susimąstė apie gravitacijos sistemą tada, kai leido sau svajingai vaikščioti motinos sode, tik tuomet atkreipdamas dėmesį į nuo obels krentantį obuolį.
.Atsirink savo pažintinius poreikius
Lengvink arba sunkink savo užduotis tol, kol jos taps tau tinkamos. Mažesnes ir paprastesnes užduotis taip pat gali sujungti į sudėtingesnes, o beveik bet kurios užduoties sudėtingumą gali padidinti nusistatęs laiko limitą. Tai gali veikti ir atvirkščiai su sudėtingesnėmis užduotimis. Paprastai tariant, visas užduotis galime padaryti ne tokias nuobodžias, jei pritaikysime sudėtingumo lygį pagal savo sugebėjimus, norus ir skonį.
.Reguliuok savo pažintinius išteklius
Praplėsk savo gebėjimų ratą efektyvesniam ir malonesniam užsiėmimų įgyvendinimui. Galbūt tau padės ir trumpalaikė stimuliuojanti alternatyva – kofeinas (arba spalvingesnis ir sveikesnis puodelis matchos), kuris padeda susikoncentruoti, taip sumažindamas nuobodulį. Tačiau nepamiršk, jog ši alternatyva trumpalaikė ir ja piktnaudžiauti nerekomenduojama. Geresnis ilgalaikis sprendimas galėtų būti nuolatinė praktika ir įgūdžių tobulinimas. Turėdamas vis daugiau patirties, jausiesi saugiai ir įveiksi bet kokią užduotį pasitaikiusią tavo kelyje.
.Reguliuok savo tikslo vertę
Pasirūpink tuo, kad veikla ir tikslai geriau atitiktų vienas kitą. Pabandyk įprasminti savo veiklą, rasti tai kas galėtų padidinti tavo motyvaciją. Net ir mažiausios užduotis gali nešti didžiulę vertę.
.Kaitaliok veiklas
Užuot tobulinęs užduotis, visiškai jas pakeisk. Pasirink tai, ką norėtum pajusti – susidomėjimą ar malonumą? Susidomėjimas reikalauja pažintinių išteklių, kad galėtum įprasminti kompleksines ir nepažįstamas situacijas (pvz., išbandyti jogos pamoką pirmą kartą), o malonumą teikia jau paprasti ir gerai pažįstami veiksmai, kurie praeityje teikė pasitenkinimą (pvz., žaidimas “Candy crush”). Verta žinoti, jog ilgainiui malonumas gali sukelti didesnį nuobodulį nei susidomėjimas, todėl pasirinkite išmintingai.
.Būk kantrus
Kai nuobodulys mus informuoja, kad trūksta įdomybių, susikurk naujų patirčių kūrimo planą arba būk kantrus, kol rasi tinkamą balansą tarp naujumo ir familiarumo. Neskubėk ir būk švelnus savo nuobodulio būsenai.
Pratimai nuoboduliui sumažinti
#1// Išbandyk ką nors naujo
Kai nuobodulys skatina mus imtis kažko naujo, priimkite šį skatinimą. Jeigu ilgai galvojai pakeisti savo sienų spalvą, nudažyk jas dar šiandien. Nepamišk būti kūrybingu!
#2// Bendrauk su kitais
Kartais nuobodžiauti dviese yra kur kas geriau nei vienam. Fizinis atstumas nėra tolygu socialiniam atstumui, todėl paskambink savo draugams ir pakviesk vakarienės per ZOOM.
#3// Priimk tėkmę
Leisk nuobodulio būsenai tave užvaldyti, klaidžiok mintyse ir niekur neskubėk. Priimk ir įkvėpk tave supančią aplinką. Gyvenimas yra gražus!
#4// Bent dieną išvenk socialinių medijų
Pasinėrimas į socialines medijas telefone prilygsta nesveiko maisto vartojimui – pasistenkite sumažinti tokios veiklos kiekį ir vietoj to išeiti pasivaikščioti.
#5// Būk nostalgiškas
Peržiūrėk nuotraukas su mylimais žmonėmis, permąstyk savo vertybes, atsigręžk į savo pojūčius.
Svajok!