Skirtingi, tačiau visiems reikalingi poilsio būdai
Poilsis – būtina sąlyga norint pasiekti sėkmingą profesinę pusiausvyrą. Tai padeda atsigauti po darbe sukeliamo streso, gerina darbo rezultatus ir motyvacijos lygius. Gali pasirodyti, jog šiais laikais kokybiškas poilsis neįmanomas. 2018 metais atlikta apklausa parodė, kad netgi 21% suaugusiųjų laisvalaikiu jautė stresą, tuo tarpu 28% jų atostogaudami dirbo daugiau, nei planavo. Be to, beveik ketvirtadalis dirbančiųjų suaugusiųjų teigė, jog teigiamas atostogų poveikis išnyksta iškart sugrįžus į darbą. Taigi, vasaros metu šaunu būtų ne tik atostogauti bent mėnesį, tačiau ir reguliariai atsitraukti nuo bet kokių darbų. Nors atsitraukimas yra labai subjektyvus dalykas, egzistuoja keli pagrindiniai aspektai, kurie padeda tinkamai atsistatyti nuo sunkių darbų bei didelio streso.
Pagrindiniai poilsio aspektai
.Ribų nustatymas
Norėdami tinkamai atsipalaiduoti, turime nustatyti tam tikras darbo ir laisvalaikio ribas. Atsipalaiduoti tampa be galo sunku, kai ne darbo metu nuolat tikriname savo elektroninį paštą bei toliau galvojame apie darbą. Tokiais atvejais patariame pranešti savo vadovui bei kolegoms, jog atsijungi nuo darbų ir nematysi gaunamų žinučių – tokiu būdu ribas nustatyti bus paprasčiau.
.Atsijungimas
Socialinių tinklų naudojimas vargu galėtų būti traktuojamas kaip poilsis – veikiau tai dar viena energijos lygį mažinanti veikla. Laikas, praleistas priimant ne visada reikalingą informaciją, gali sukurti informacijos perteklių, o tai veda į dar didesnį nuovargį. Taigi, atostogaujant ar bandant atsipalaiduoti po darbų, patartina sąmoningai rinktis savo laisvalaikį bei leisti sau pailsėti.
.Buvimas momente
Vietoj nerimavimo dėl ateities patariame susikoncentruoti į dabartį. Jeigu stengies išlikti sąmoningu bei gyventi esama akimirka, greičiau atrasi pasimėgavimą supančiu pasauliu. Sutelk dėmesį į tave supančius vaizdus, garsus, kvapus ir skonius – tai padės labiau įvertinti kiekvienos dienos duodamus nepakartojamus pojūčius.
.Geriausia asmeninė atsipalaidavimo technika
Visi turime geriausią metodą streso malšinimui. Vienus nuramina fizinis aktyvumas, tuo tarpu kiti atsigauna pabėgę į gamtą. Rekomenduojame rasti ne su darbu susijusią veiklą, kuri gali padėti papildyti tiek emocinius, tiek fizinius poreikius.
Pratimai atsigavimui
# 1 // Miegas ir aktyvumas
Norint tinkamai pailsėti, visiems mums reikalingas tiek aktyvus, tiek pasyvus poilsis. Nors tai gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, svarbu paminėti, jog fizinis aktyvumas ne tik prisideda prie sportiškumo gerinimo, tačiau ir padeda atsipalaiduoti. Siūlome išbandyti jogą, raumenų tempimo pratimus ar pasivaikščiojimą lauke. Ne mažiau svarbus ir pasyvus poilsis – kiekvienam iš mūsų svarbu gauti bent po 7 valandas miego per dieną, taip pat – laikytis nuoseklaus miego režimo.
# 2 // Trumpos pertraukos
Trumpos pertraukos darbo dienomis padeda nuraminti mintims bei apdoroti gaunamą informaciją – tai gali būti gilus kvėpavimas ar trumpas pasivaikščiojimas lauke. Per tokias pertraukas galime leisti sau pailsėti, prasiblaškyti bei produktyviau darbuotis visą likusią darbo dieną.
# 3 // 5 minutės ramybės
Miesto garsai, nuolatinės žinutės ir ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną nuolat stimuliuoja mūsų smegenis – viskas tarsi signalizuoja, jog turime išlikti budrūs. Todėl be galo svarbu rasti laiko atsipalaiduoti ir pabūti su savimi. Patariame išjungti visus prietaisus ir jų žinutes, bei atlikti šį atsipalaidavimo pratimą – užmerkti akis ir pabandyti nejudant pabūti bent 5 minutes.
# 4 // Išeik į lauką
Didžiąją dienos dalį savo mintis ir dėmesį esame nukreipę į darbą ar kitus žmones. Leisk sau žengti žingsnį atgal ir stebėti, tyrinėti bei vertinti tave supančią aplinką. Dažnai tai vadinama kūrybiniu poilsiu ir tai padeda sustiprinti smalsumą kiekviename iš mūsų.
# 5 // Grįžk į savo kūną
Skirk sau laiko pabūti vienam. Bendravimas su kolegomis ar aplinkiniais gali išsunkti emociškai. Praleisk pertraukėlę būdamas vienas ir leisk emocijoms sklisti nevaldomai.