{"version":"1.0","provider_name":"Mindletic","provider_url":"https:\/\/www.mindletic.com\/lt","author_name":"Ieva Vaitkeviciute","author_url":"https:\/\/www.mindletic.com\/lt\/author\/ievav\/","title":"K\u0105 daryti \u012fstrigus toje pa\u010dioje emocin\u0117je b\u016bsenoje - Mindletic Blog","type":"rich","width":600,"height":338,"html":"<blockquote class=\"wp-embedded-content\" data-secret=\"vVEpGNGPtq\"><a href=\"https:\/\/www.mindletic.com\/lt\/tinklarastis-ka-daryti-strigus-toje-paioje-emocineje-busenoje\/\">K\u0105 daryti \u012fstrigus toje pa\u010dioje emocin\u0117je b\u016bsenoje<\/a><\/blockquote><iframe sandbox=\"allow-scripts\" security=\"restricted\" src=\"https:\/\/www.mindletic.com\/lt\/tinklarastis-ka-daryti-strigus-toje-paioje-emocineje-busenoje\/embed\/#?secret=vVEpGNGPtq\" width=\"600\" height=\"338\" title=\"&#8220;K\u0105 daryti \u012fstrigus toje pa\u010dioje emocin\u0117je b\u016bsenoje&#8221; &#8212; Mindletic\" data-secret=\"vVEpGNGPtq\" frameborder=\"0\" marginwidth=\"0\" marginheight=\"0\" scrolling=\"no\" class=\"wp-embedded-content\"><\/iframe><script>\n\/*! This file is auto-generated *\/\n!function(d,l){\"use strict\";l.querySelector&&d.addEventListener&&\"undefined\"!=typeof URL&&(d.wp=d.wp||{},d.wp.receiveEmbedMessage||(d.wp.receiveEmbedMessage=function(e){var t=e.data;if((t||t.secret||t.message||t.value)&&!\/[^a-zA-Z0-9]\/.test(t.secret)){for(var s,r,n,a=l.querySelectorAll('iframe[data-secret=\"'+t.secret+'\"]'),o=l.querySelectorAll('blockquote[data-secret=\"'+t.secret+'\"]'),c=new RegExp(\"^https?:$\",\"i\"),i=0;i<o.length;i++)o[i].style.display=\"none\";for(i=0;i<a.length;i++)s=a[i],e.source===s.contentWindow&&(s.removeAttribute(\"style\"),\"height\"===t.message?(1e3<(r=parseInt(t.value,10))?r=1e3:~~r<200&&(r=200),s.height=r):\"link\"===t.message&&(r=new URL(s.getAttribute(\"src\")),n=new URL(t.value),c.test(n.protocol))&&n.host===r.host&&l.activeElement===s&&(d.top.location.href=t.value))}},d.addEventListener(\"message\",d.wp.receiveEmbedMessage,!1),l.addEventListener(\"DOMContentLoaded\",function(){for(var e,t,s=l.querySelectorAll(\"iframe.wp-embedded-content\"),r=0;r<s.length;r++)(t=(e=s[r]).getAttribute(\"data-secret\"))||(t=Math.random().toString(36).substring(2,12),e.src+=\"#?secret=\"+t,e.setAttribute(\"data-secret\",t)),e.contentWindow.postMessage({message:\"ready\",secret:t},\"*\")},!1)))}(window,document);\n\/\/# sourceURL=https:\/\/www.mindletic.com\/wp-includes\/js\/wp-embed.min.js\n<\/script>","thumbnail_url":"https:\/\/new.mindletic.com\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Mindletic-blog-abstract-human-figure-emotional-state.png","thumbnail_width":2461,"thumbnail_height":2599,"description":"K\u0105 daryti \u012fstrigus toje pa\u010dioje emocin\u0117je b\u016bsenoje Nuolatinis stiebimasis tikslo link &#8211; tai, kas daugeliui \u017emoni\u0173 \u012fprasmina kasdienyb\u0119. Nors racionaliai \u012fvertinus galimybes pasiekti vien\u0105 ar kit\u0105 tiksl\u0105, gali pasirodyti ne taip ir sud\u0117tinga nusibraukti pabaigt\u0105 u\u017eduot\u012f i\u0161 tiksl\u0173 s\u0105ra\u0161o, visgi koj\u0105 paki\u0161a tai, kas \u012fprastai nuspalvina visos dienos nuotaik\u0105 &#8211; nusistov\u0117jusi emocija. Aplankant tokiems jausmams, kaip viltingumas, d\u017eiaugsmas ir pasiry\u017eimas, kibti \u012f darbus gali b\u016bti be galo paprasta. Ta\u010diau neigiamos emocijos yra nei\u0161vengiamos, tad suvokti jas bei i\u0161mokti jose neu\u017esib\u016bti yra kriti\u0161kai svarbu. Kai esame \u012fstrig\u0119 vienoje emocin\u0117je b\u016bsenoje, da\u017enai laukiame i\u0161orini\u0173 poky\u010di\u0173. Nors geresn\u0117s s\u0105lygos galimai pad\u0117t\u0173 atsigauti &#8211; did\u017eiausias pokytis \u012fvyksta dirbant su savo vidiniu pasauliu. Daugelis psicholog\u0173 sutaria, jog poky\u010diai da\u017enai kelia neigiamas emocijas, ta\u010diau tai yra b\u016btina s\u0105lyga palikti nusistov\u0117jusi\u0105 slogi\u0105 nuotaik\u0105 bei atverti daugiau galimybi\u0173 savo tikslams pasiekti. Si\u016blome i\u0161bandyti \u017eemiau nurodytus b\u016bdus, kurie pad\u0117t\u0173 i\u0161eiti i\u0161 vienos u\u017esilikusios emocin\u0117s b\u016bsenos, efektyviau siekti u\u017esibr\u0117\u017et\u0173 tiksl\u0173 bei \u012fkv\u0117pti poky\u010diams. Kaip pajud\u0117ti i\u0161 vienos emocin\u0117s b\u016bsenos \u012f kit\u0105? .Pab\u016bk viena(s) I\u0161skirk dal\u012f dienos buvimui su savimi ramyb\u0117je. Pratinkis tai daryti kasdien &#8211; tai suteiks tau akimirk\u0105 i\u0161girsti savo vidin\u012f bals\u0105 bei ai\u0161kiau suprasti savo norus bei kli\u016btis juos \u012fgyvendinant. Nukreipk vis\u0105 d\u0117mes\u012f \u012f tai, k\u0105 jauti \u010dia ir dabar ir k\u0105 nor\u0117tum pakeisti. .I\u0161skirk gilesnes emocijas B\u016bdama(s) viena(s) ir bandydama(s) suprasti, su kokia emocija dirbti sunkiausia, \u012fsid\u0117m\u0117k, kokia emocija gali sl\u0117ptis u\u017e to. Galimai u\u017e da\u017enai patiriamo pyk\u010dio ir nusivylimo d\u0117l netinkamai atlikt\u0173 darb\u0173 slepiasi g\u0117da ir siekis visk\u0105 atlikti tobulai? \u012evardink, kas sukelia nemaloni\u0105 emocij\u0105. .\u012esitikink Galb\u016bt jau susidarei s\u0105ra\u0161\u0105 emocij\u0173, kurios tau kelia nemalonius jausmus. \u012esitikink, ar \u012fra\u0161ei visk\u0105, kas tav\u0119s neramina bei kartok pirmus du \u017eingsnius tol, kol pasijusi pakankamai i\u0161tyrusi (-\u0119s) gilesnius i\u0161gyvenimus. \u012esitikinimas, kas \u0161iuo metu neramina, yra pirmas tvirtas \u017eingsnis poky\u010dio link! .Dirbk su viena emocija I\u0161sirink vien\u0105 i\u0161 da\u017eniausiai i\u0161kylan\u010di\u0173 emocij\u0173 ir apm\u0105styk b\u016btent j\u0105. Pavyzd\u017eiui, patiri nerim\u0105 d\u0117l to, jog nesp\u0117ji atlikti laiku vis\u0173 paskirt\u0173 darb\u0173. Pasistenk apm\u0105styti, k\u0105 galima pakeisti, norint sp\u0117ti visk\u0105 atlikti tam tikrose laiko ribose. Ma\u017eais \u017eingsneliais susira\u0161yk plan\u0105, kuris leist\u0173 tai i\u0161spr\u0119sti. Tokia veiksm\u0173 eiga padeda suma\u017einti nemalonius jausmus ir imtis poky\u010di\u0173, orientuot\u0173 \u012f dabartin\u0119 problem\u0105. .Sugr\u012f\u017ek Sugr\u012f\u017ek prie s\u0105ra\u0161o kit\u0105 kart\u0105, kai b\u016bsi pasirengusi (-\u0119s) reflektuoti ramyb\u0117je. Da\u017enas darbas su savimi ir problemos identifikavimas padeda grei\u010diau j\u0105 i\u0161spr\u0119sti bei atsitraukti nuo jos. .Vertink Per kur\u012f laik\u0105 taps lengviau atpa\u017einti patiriam\u0105 emocij\u0105, j\u0105 i\u0161gyventi bei paleisti. Vis d\u0117lto, net ir nemalonios emocijos turi savo paskirt\u012f &#8211; da\u017eniausiai tai yra geras atspirties ta\u0161kas poky\u010diams, kuri\u0173 gyvenime be galo reikia norint jud\u0117ti toliau. Vertink savo geb\u0117jim\u0105 susidoroti su emocijomis bei nebijok paskirti dal\u012f laiko tik sau! Emocini\u0173 b\u016bsen\u0173 reguliavimo pratimai # 1\/\/ Atrask savo misij\u0105 Tavo gyvenimo tikslas bei misija gali b\u016bti ne tik kokybi\u0161kas darbo atlikimas, universal\u016bs tikslai ar kasdien\u0117s pareigos. Tavo misija yra b\u016btent tai, kas ver\u010dia tave jaustis gyva (-u) ir ry\u017etinga (-u) &#8211; galimai jautiesi geriausiai, kai padedi kitiems suprasti save? Galb\u016bt be galo myli gyv\u016bnus ir u\u017esiimi j\u0173 r\u016bpyba savo laisvalaikiu? O gal gali numinti did\u017eiulius atstumus dvira\u010diu? Darydama(s) dalykus, kuriuose jautiesi stipriausia(s), \u012fprasminsi save ir geb\u0117si pajausti daugiau ger\u0173 emocij\u0173. # 2 \/\/ Pasisemk \u012fkv\u0117pimo Joey Schweitzer dalinasi savo mintimis apie tai, kas jam padeda pasitraukti i\u0161 u\u017esit\u0119susios nemalonios emocin\u0117s b\u016bsenos. K\u016br\u0117jas kvie\u010dia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f praktin\u0119 pus\u0119 ir tiesiog prad\u0117ti ka\u017ek\u0105 daryti, negalvojant apie fonin\u012f triuk\u0161m\u0105. Kvie\u010diame i\u0161girsti \u0161iuos patarimus \u0161iame vaizdo \u012fra\u0161e (angl\u0173 kalba). # 3\/\/ Prad\u0117k nuo ma\u017e\u0173 poky\u010di\u0173 Ma\u017ei poky\u010diai aplinkoje skatina k\u016brybingum\u0105 ir leid\u017eia ai\u0161kiau susid\u0117lioti savo mintis. Tokie nedideli \u017eingsniai kaip kambario bald\u0173 perstumdymas, nauja draug\u0173 kompanija, rutininiai poky\u010diai ar tiesiog naujas, nei\u0161tyrin\u0117tas pa\u017eintinis takas paskatins ie\u0161koti nauj\u0173 alternatyv\u0173 ir negr\u012f\u017eti prie seno re\u017eimo. Pad\u0117k sau \u012f\u017evelgti ka\u017ek\u0105 naujo kasdienyb\u0117je! # 4 \/\/ 3 patarimai, padedantys atsigauti nuo u\u017esit\u0119susios emocin\u0117s b\u016bsenos Pasak Ron Friedman, bandymas palaikyti auk\u0161t\u0105 produktyvum\u0105 lemia patekim\u0105 \u012f u\u017edar\u0105 rat\u0105 &#8211; u\u017estrigim\u0105 vienoje emocin\u0117je b\u016bsenoje. Bandymas i\u0161spr\u0119sti tam tikras problemas senais metodais da\u017enai b\u016bna neefektyvus, tod\u0117l b\u016btina atsitraukti ir stengtis tai pakeisti, norint i\u0161laikyt ger\u0105 darbo kokyb\u0119. \u012esid\u0117m\u0117k patarimus, apra\u0161ytus \u0161iame Harvard Business Review straipsnyje (angl\u0173 kalba). # 5 \/\/ Nebijok suklysti Neretai \u012fstrigim\u0105 vienoje b\u016bsenoje lemia tai, kad bijome savo klaid\u0173 kainos. Baim\u0117, jog viena ma\u017ea klaida gali atimt i\u0161 m\u016bs\u0173 brangint\u0105 darb\u0105, priver\u010dia sustoti vietoje ir nepriimti jokio sprendimo. Stenkis koncentruotis ne \u012f klaid\u0173 skai\u010diaus ma\u017einim\u0105, o \u012f klaid\u0173 pasekmi\u0173 ir i\u0161laid\u0173 ma\u017einim\u0105. Jeigu eigoje klaidos bus nedidel\u0117s ir nesudarys viso rezultato kainos, galiausiai priimsi sprendim\u0105, kuris atpirks \u0161ias klaideles. Apie tai daugiau gali paskaityti \u010dia. Copyright \u00a9 | All rights reserved"}