1.0Mindletichttps://www.mindletic.com/ltIeva Vaitkeviciutehttps://www.mindletic.com/lt/author/ievav/rich600338<blockquote class="wp-embedded-content" data-secret="JNwDJ5szJL"><a href="https://www.mindletic.com/lt/tinklarastis-pasitikejimas-savo-nuojauta/">Ar galime pasitikėti savo nuojauta?</a></blockquote><iframe sandbox="allow-scripts" security="restricted" src="https://www.mindletic.com/lt/tinklarastis-pasitikejimas-savo-nuojauta/embed/#?secret=JNwDJ5szJL" width="600" height="338" title="“Ar galime pasitikėti savo nuojauta?” — Mindletic" data-secret="JNwDJ5szJL" frameborder="0" marginwidth="0" marginheight="0" scrolling="no" class="wp-embedded-content"></iframe><script> /*! This file is auto-generated */ !function(d,l){"use strict";l.querySelector&&d.addEventListener&&"undefined"!=typeof URL&&(d.wp=d.wp||{},d.wp.receiveEmbedMessage||(d.wp.receiveEmbedMessage=function(e){var t=e.data;if((t||t.secret||t.message||t.value)&&!/[^a-zA-Z0-9]/.test(t.secret)){for(var s,r,n,a=l.querySelectorAll('iframe[data-secret="'+t.secret+'"]'),o=l.querySelectorAll('blockquote[data-secret="'+t.secret+'"]'),c=new RegExp("^https?:$","i"),i=0;i<o.length;i++)o[i].style.display="none";for(i=0;i<a.length;i++)s=a[i],e.source===s.contentWindow&&(s.removeAttribute("style"),"height"===t.message?(1e3<(r=parseInt(t.value,10))?r=1e3:~~r<200&&(r=200),s.height=r):"link"===t.message&&(r=new URL(s.getAttribute("src")),n=new URL(t.value),c.test(n.protocol))&&n.host===r.host&&l.activeElement===s&&(d.top.location.href=t.value))}},d.addEventListener("message",d.wp.receiveEmbedMessage,!1),l.addEventListener("DOMContentLoaded",function(){for(var e,t,s=l.querySelectorAll("iframe.wp-embedded-content"),r=0;r<s.length;r++)(t=(e=s[r]).getAttribute("data-secret"))||(t=Math.random().toString(36).substring(2,12),e.src+="#?secret="+t,e.setAttribute("data-secret",t)),e.contentWindow.postMessage({message:"ready",secret:t},"*")},!1)))}(window,document); //# sourceURL=https://www.mindletic.com/wp-includes/js/wp-embed.min.js </script>https://new.mindletic.com/wp-content/uploads/2023/05/Mindletic-blog-abstract-figures.png24612599Ar galime pasitikėti savo nuojauta? Kartais sprendimus priimame remdamiesi nuojauta. Mes jaučiamės taip, tarsi “žinotume”, arba sprendimas mums atrodo tiesiog teisingas. Kartais net nesusipažinę suformuojame išankstinę nuomonę apie asmenį ar veiklą. Galbūt esate sutikę žmogų, kuris jums iš karto pasirodė atgrasus arba patyrėte nepaaiškinamą norą praleisti vakarinį susitikimą su bendradarbiais? Šį vidinį jausmą puikiai paaiškina mokslininkai. Kas yra “nuojauta”? Anglų kalboje nuojauta dar kitaip vadinama „gut feeling“ (liet. žarnyno jausmas) ir tai neveltui. Žarnynas, panašiai kaip ir smegenys, yra sudėtingas mechanizmas, pilnas neuromediatorių ir signalinių molekulių, kurios sudaro dalį žarnyno nervų sistemos. Kadangi ji taip pat sujungta su limbine smegenų dalimi, atsakinga už emocijas ir intuiciją, ji dažnai vadinama “antrosiomis smegenimis”. Tai paaiškina, kodėl prieš kalbant prieš šimtus žmonių pilvo apačioje jaučiamas tarsi gniužulas arba drugeliai. Smegenys signalizuoja apie aplinkos pokyčius, o žarnyne esanti mikrobiota gali daryti įtaką stipraus neuromediatoriaus serotonino, atsakingo už laimės jausmo reguliavimą, kiekiui organizme. Dėl šio apibusio ryšio, mūsų organizmas naujose ir neįprastose situacijose tampa itin budrus. .Prieš pasitikėdami nuojauta, įsivertinkite situaciją Mokslininkai įrodė, kad paprastai asmenys yra labiau patenkinti priimdami sprendimus, pagrįstus savo nuojauta. Vieno tyrimo metu tiriamieji galėjo rinktis iš alternatyvų vadovaudamiesi intuicija, arba apgalvodami visus “už” ir “prieš” (racionaliuoju sprendimo būdu). Rezultatai atskleidė, kad žmonės iš racionalių sprendimų grupės buvo mažiau patenkinti savo pasirinkimais. Tačiau racionalūs pasirinkimai vis tiek išliko pranašesni sprendžiant logines problemas. Pavyzdžiui, situacijos, kuriose vyrauja didelis neapibrėžtumas, gali paralyžiuoti – juk norėtųsi, kad gydytojas daugiau remtųsi savo ankstesnėmis žiniomis, nei intuicija. Vis dėlto pastebėta, kad kai problema apima daugybę sričių ir turi labiau kontroliuojamą aplinką (pavyzdžiui, kai reikia spręsti asmenines problemas, tarpasmeninius santykius ar susitaikyti su ligos diagnoze), intuityvūs sprendimai ilgainiui yra naudingesni ir sukelia didesnį pasitenkinimą. Taigi, visuomet įsivertinkite savo situaciją prieš pasikliaunant intuicija. .Įsiklausykite į savo nuotaiką Būdami geros nuotaikos, mes labiau pasitikime savo nuojauta. Optimizmas praplečia mūsų minčių ir veiksmų repertuarą ir padaro mus atviresnius naujai informacijai, o tai mus skatina į gyvenimą pažiūrėti holistiškiau. Tačiau liūdesys dažnai iššaukia mūsų analitinį mąstymą ir verčia sutelkti dėmesį į smulkias detales, o ne į bendrą vaizdą. Dėl to mus lengvai gali išblaškyti bet kokios nesėkmės. Taigi, prieš priimdami bet kokį sprendimą, įsiklausykite į save, kaip jaučiatės šiandien ir kaip tai gali paveikti jūsų sprendimus. Pratimai, kaip pasitikėti savo nuojauta #1// Atkreipkite dėmesį į savo intuicijos siunčiamus pranešimus Patogiai atsisėskite ir užmerkite akis. Jauskite savo kūną ir prisiminkite visą savo dieną galvodami apie tai, kaip kiekviena situacija atrodė jūsų kūne. Ar pastebėjote kokių nors dėsningumų ar žinučių? Būkite labai dėmesingi! #2// Medituokite Ryšį su intuicija galite pagilinti medituodami. Visada galite medituoti savarankiškai arba išbandyti “Mindletic” programėlę, kurioje rasite trumpų vedamųjų meditacijų. #3// Palikite savo vidinį kritiką nuošalyje Neigiamos mintys nepalieka vietos intuityviam mąstymui, todėl pabandykite kasdien surasti bent 3 dalykus, kurie jumyse patinka ir visą savaitę veskite apie tai dienoraštį. Esate šaunus žmogus, nepamirškite sau apie tai priminti! #4// Būkite kūrybingi Kūrybiškumas įkrauna intuiciją – pasiimkite drobę ir išeikite į parką tapyti jus supančios aplinkos. #5// Praleiskite šiek tiek laiko gamtoje Gyvenimas mieste gali būti pernelyg slegiantis, todėl jaučiamės įstrigę tarsi rėmuose, kurie neleidžia mums laisvai mąstyti. Išeikite pasivaikščioti į mišką, paleiskite savo mintis į kelionę ir įsiklausykite į savo tikruosius jausmus. Copyright © | All rights reserved