1.0Mindletichttps://www.mindletic.com/ltIeva Vaitkeviciutehttps://www.mindletic.com/lt/author/ievav/rich600338<blockquote class="wp-embedded-content" data-secret="d5UumN0Oov"><a href="https://www.mindletic.com/lt/tinklarastis-kaip-be-baimes-priimti-pokycius/">Kaip be baimės priimti pokyčius?</a></blockquote><iframe sandbox="allow-scripts" security="restricted" src="https://www.mindletic.com/lt/tinklarastis-kaip-be-baimes-priimti-pokycius/embed/#?secret=d5UumN0Oov" width="600" height="338" title="“Kaip be baimės priimti pokyčius?” — Mindletic" data-secret="d5UumN0Oov" frameborder="0" marginwidth="0" marginheight="0" scrolling="no" class="wp-embedded-content"></iframe><script> /*! This file is auto-generated */ !function(d,l){"use strict";l.querySelector&&d.addEventListener&&"undefined"!=typeof URL&&(d.wp=d.wp||{},d.wp.receiveEmbedMessage||(d.wp.receiveEmbedMessage=function(e){var t=e.data;if((t||t.secret||t.message||t.value)&&!/[^a-zA-Z0-9]/.test(t.secret)){for(var s,r,n,a=l.querySelectorAll('iframe[data-secret="'+t.secret+'"]'),o=l.querySelectorAll('blockquote[data-secret="'+t.secret+'"]'),c=new RegExp("^https?:$","i"),i=0;i<o.length;i++)o[i].style.display="none";for(i=0;i<a.length;i++)s=a[i],e.source===s.contentWindow&&(s.removeAttribute("style"),"height"===t.message?(1e3<(r=parseInt(t.value,10))?r=1e3:~~r<200&&(r=200),s.height=r):"link"===t.message&&(r=new URL(s.getAttribute("src")),n=new URL(t.value),c.test(n.protocol))&&n.host===r.host&&l.activeElement===s&&(d.top.location.href=t.value))}},d.addEventListener("message",d.wp.receiveEmbedMessage,!1),l.addEventListener("DOMContentLoaded",function(){for(var e,t,s=l.querySelectorAll("iframe.wp-embedded-content"),r=0;r<s.length;r++)(t=(e=s[r]).getAttribute("data-secret"))||(t=Math.random().toString(36).substring(2,12),e.src+="#?secret="+t,e.setAttribute("data-secret",t)),e.contentWindow.postMessage({message:"ready",secret:t},"*")},!1)))}(window,document); //# sourceURL=https://www.mindletic.com/wp-includes/js/wp-embed.min.js </script>https://new.mindletic.com/wp-content/uploads/2023/05/Mindletic-blog-balancing-figures-accepting-changes.png24612598Kaip be baimės priimti pokyčius? Gyvenimas kartais gali tapti pernelyg sunkus – kai tik prie ko nors priprantame, galime staiga nusivilti viskam pasikeitus. Nesvarbu, ar jaučiamės nejaukiai dėl naujų užduočių darbe, ar dėl nenusisekusių santykių – visi šie pokyčiai veikia tarsi dirgiklis. Dėl nuolat besikeičiančios aplinkos ir įvykių tempo, vis dažniau patiriame stresą, kai susiduriame su pokyčiais, o ypač – kai jie nuo mūsų nepriklauso. Smegenys apie pokyčius įspėja visą organizmą, ir jūs staiga pradedate justi įtampą ir nerimą, sutrinka miegas, susiduriate su virškinimo problemomis. Visa tai turi įtakos psichinei ir fizinei savijautai, o taip pat – tarpasmeniniams santykiams. Vis dėl to, pokyčiai yra labai individualus jausmas – pastebima, jog organizacijos, kuriose dirba asmenys, negalintys susidoroti su pokyčiais, dažnai pasirodo prasčiau, negu kitos. Atsižvelgdamas į tai ir stiprindamas savo įveikos mechanizmus, galėsi lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir išvengti neigiamo poveikio savo ir savo darbuotojų sveikatai. Patys įveikos mechanizmai apibrėžiami kaip tikslingų pastangų visuma, kuriomis asmenys siekia sumažinti fizinę, psichologinę ar socialinę įvairių pokyčių žalą. Įveikos mechanizmai paprastai skirstomi į šias kategorijas: Orientuoti į problemas – įveikos mechanizmai, kuriais tiesiogiai sprendžiama kančią sukelianti problema. Šį metodą taikantys asmenys linkę aktyviai generuoti racionalius problemos sprendimo būdus, prieš įgyvendindami įvertindami privalumus ir trūkumus. Orientuoti į emocijas mechanizmai skatina pažvelgti į problemą iš įvairių emocinių aspektų ir teigiamai perinterpretuoti vykstančius įvykius. Tai gali daryti tiesioginę įtaką įžvalgoms ir priežastiniam mąstymui, todėl individas mano, kad stresoriaus (tarkime, pokyčių) nereikia bijoti ir kad jis iš tikrųjų gali būti teigiamas. Vis dėlto, yra įrodymų, kad į emocijas orientuoti mechanizmai labiau nei kiti mechanizmai skatina neigimą ir vengimą. Orientuoti į prasmę mechanizmai traktuojami kaip į vertinimą orientuotas įveikos stilius, kai asmuo remiasi savo įsitikinimais, vertybėmis ir gyvenimo tikslais. Jis orientuotas į tikslų pertvarkymą, kai niekas nebeveikia taip, kaip anksčiau: jis skatina nukreipti dėmesį į vertingesnius tikslus. Individas daugiau stengiasi įprasminti mažus dalykus, kad kauptų teigiamos energijos rezervuarą įveikiant ateities pokyčius.  Orientuoti į socialinius ryšius (paramos ieškojimą) mechanizmai, kurie grindžiamas idėja, kad asmenys yra socialinės aplinkos dalis, kuri gali veikti ir kaip stresorius, ir kaip įveikimo šaltinis, pavyzdžiui, ieškant socialinės paramos iš kitų.  Šie mechanizmai, nors ir skirtingi, bet visi yra tarpusavyje susiję ir kartais veikia geriau, kai yra derinami drauge. Neprivalai laikytis tam tikrų metodų, tačiau labai naudinga juos pripažinti stebint savo reakcijas į pokyčius. Pats pripažinimas jau savaime atitolina nuo vengimo. Pratimai, kaip priimti pokyčius #1 // Peržvelk šiuos trumpus Harvard Business Review patarimus, kurie padės susitaikyti su pokyčiais: https://hbr.org/2016/09/how-to-get-better-at-dealing-with-change  #2 // Rytinis dienoraštis Pasiimk užrašų knygelę ir kasdien užsirašyk atsakymą į klausimą “ko man dabar reikia?”. Po savaitės įvertink savo atsakymus. Galbūt atrasi perteklinius poreikius, o galbūt įžvelgsi, jog užrašytus poreikius labai lengva įgyvendinti – tai labiau motyvuos veikti! #3 // Pokyčių valdymo pratimai Jei savo organizacijoje planuoji įgyvendinti didelius pokyčius, išbandyk šiuos įdomius žaidimus ir simuliacijas, kurie gali padėti motyvuoti darbuotojus priimti pokyčius ir labiau įsitraukti: https://blog.walkme.com/7-change-management-exercises/  #4 Nusiraminimo metodai Malonūs ar nemalonūs pokyčiai dažnai sukelia emocinį disbalansą, todėl patogiai įsitaisyk ir išbandyk nusiraminimo metodus, pasiūlytus ekspertų “Mindletic” programėlės bendruomenės kambariuose. Copyright © | All rights reserved