1.0Mindletichttps://www.mindletic.com/ltIeva Vaitkeviciutehttps://www.mindletic.com/lt/author/ievav/rich600338<blockquote class="wp-embedded-content" data-secret="7bt9zrmVZq"><a href="https://www.mindletic.com/lt/tinklarastis-euristika-ir-musu-sprendimai/">Euristika: kas tai ir kaip ji pakeičia mūsų sprendimus?</a></blockquote><iframe sandbox="allow-scripts" security="restricted" src="https://www.mindletic.com/lt/tinklarastis-euristika-ir-musu-sprendimai/embed/#?secret=7bt9zrmVZq" width="600" height="338" title="“Euristika: kas tai ir kaip ji pakeičia mūsų sprendimus?” — Mindletic" data-secret="7bt9zrmVZq" frameborder="0" marginwidth="0" marginheight="0" scrolling="no" class="wp-embedded-content"></iframe><script> /*! This file is auto-generated */ !function(d,l){"use strict";l.querySelector&&d.addEventListener&&"undefined"!=typeof URL&&(d.wp=d.wp||{},d.wp.receiveEmbedMessage||(d.wp.receiveEmbedMessage=function(e){var t=e.data;if((t||t.secret||t.message||t.value)&&!/[^a-zA-Z0-9]/.test(t.secret)){for(var s,r,n,a=l.querySelectorAll('iframe[data-secret="'+t.secret+'"]'),o=l.querySelectorAll('blockquote[data-secret="'+t.secret+'"]'),c=new RegExp("^https?:$","i"),i=0;i<o.length;i++)o[i].style.display="none";for(i=0;i<a.length;i++)s=a[i],e.source===s.contentWindow&&(s.removeAttribute("style"),"height"===t.message?(1e3<(r=parseInt(t.value,10))?r=1e3:~~r<200&&(r=200),s.height=r):"link"===t.message&&(r=new URL(s.getAttribute("src")),n=new URL(t.value),c.test(n.protocol))&&n.host===r.host&&l.activeElement===s&&(d.top.location.href=t.value))}},d.addEventListener("message",d.wp.receiveEmbedMessage,!1),l.addEventListener("DOMContentLoaded",function(){for(var e,t,s=l.querySelectorAll("iframe.wp-embedded-content"),r=0;r<s.length;r++)(t=(e=s[r]).getAttribute("data-secret"))||(t=Math.random().toString(36).substring(2,12),e.src+="#?secret="+t,e.setAttribute("data-secret",t)),e.contentWindow.postMessage({message:"ready",secret:t},"*")},!1)))}(window,document); //# sourceURL=https://www.mindletic.com/wp-includes/js/wp-embed.min.js </script>https://www.mindletic.com/wp-content/uploads/2023/05/Mindletic-blog-abstract-circles-visual.png24612598Euristika: kas tai ir kaip ji pakeičia mūsų sprendimus? Neretai susiduriame su situacijomis, kuriose tenka priimti sprendimus, o jei turime laiko, spėjame ir kruopščiai apgalvoti visus “už” ir “prieš”. Tačiau kartais mums pritrūksta laiko, todėl turime greitai reaguoti pasikliaudami savo turimomis žiniomis. Atitinkamai pirmoji arba antroji sistemos, kurias smegenys naudoja informacijai apdoroti, suaktyvėja priklausomai nuo turimo laiko. 1-oji sistema veikia greitai ir automatiškai, be didesnių pastangų, ir apskritai jos mes nekontroliuojame. Tuo tarpu 2-oji sistema veikia lėtai ir iššaukia mūsų analitinį mąstymą, ji filtruoja nepagrįstus automatinius sprendimus, kad nuvestų mus prie geriausio sprendimo būdo. Biologiškai, mūsų išgyvenimo instinktai yra svarbesni ir būna iššaukiami anksčiau už racionalų mąstymą, todėl 1-oji sistema visada yra prioritetizuojama. Kadangi 1-oji sistema yra greita ir automatinė, ji linkusi trumpinti informacijos apdorojimą, kurios metu priimant sprendimą tam tikra dalis informacijos paliekama nuošalyje. Šie psichologiniai sprendimų trumpiniai yra vadinami euristika, ji taupo 2-osios sistemos protinę energiją ir dažnai naudojama sprendžiant įvairias problemas, susijusias su pasirinkimu, skirstymu į kategorijas, vertinimu, eliminavimu ir kt. Kartais ji dar vadinama intuicija, nuojauta, „nykščio taisykle” arba tiesiog „sveiku protu“. Dažniausiai pasitaikančios euristikos .Prieinamumo euristika Ji apibūdina mūsų polinkį priimant sprendimus apie ateitį panaudoti pirmą informaciją, kuri ateina į galvą greitai ir lengvai. Vienas vienintelis praeities nutikimas gali turėti įtakos jūsų sprendimui. Pavyzdžiui, dalyvaudami darbo pokalbyje vienoje įmonėje pajautėte, jog su jumis buvo nepagarbiai elgtasi. Tikėtina, kad kitą kartą atsisakysite kandidatuoti į jų laisvas pozicijas. .Reprezentatyvumo euristika Ji apima sprendimo priėmimą lyginant esamą situaciją su reprezentatyviausiu psichologiniu pavyzdžiu. Tarkime, sutinkate naują žmogų, kuris primena jūsų gerą seną draugą: iš karto manysite, kad jis yra malonus ir patikimas, nes jau turite su kuo palyginti. .Emocijų euristika Ji apima esamas emocijas, kurios daro didelę įtaką mūsų pasirinkimams. Mokslininkai įrodė, kad kuo pozityviau vertiname sprendimą, tuo didesnė tikimybė, kad jis atneš didelę naudą ir mažą riziką. Tuo tarpu jei jausimės liūdni, greičiausiai mąstysime tik apie trūkumus. .„Inkaro“ euristika Psichologai nustatė, kad žmonės yra linkę pernelyg pasikliauti pačia pirmąja duota informacija, kuri labai stipriai paveikia sprendimus. Pagalvokite apie skraidymą lėktuvu ir vairavimą. Remiantis statistiniais duomenimis, lėktuvas yra saugiausia transporto priemonė. Tuo tarpu tikimybė patekti į avariją vairuojant yra didesnė. Tačiau vienok kasdien važiuojame be jokios baimės, o lėktuve keliaudami prisibijome katastrofos. Euristika turi nemažai neigiamų pusių, nes ji mažina protinę veiklą ir tikslumą. Ji taip pat gali sukelti išankstinį nusistatymą. Jei klasifikuodami žmones pasikliautume tik euristiką, praleistume svarbiausią informaciją ir sukurtume stereotipus, kurie pradėtų stigmatizuoti visuomenę. Žinoma, galėtume sutikti, kad ne visi mūsų kasdienės veiklos sprendimai turėtų būti grindžiami racionaliu mąstymu, tačiau akivaizdu, kad euristika laikoma provokuojančiu vertinimo klaidų šaltiniu. Mūsų patarimas būtų: skirkite šiek tiek daugiau laiko tam tikram sprendimui priimti, leiskite savo 2 sistemai prisijungti prie informacijos apdorojimo procesų ir kruopščiai įvertinkite savo pasirinkimus. Euristikos praktikos pratimai #1 // Sukurkite privalumų ir trūkumų sąrašą Susidūrę su neaiškumais, paimkite popieriaus lapą ir surašykite viską, ką galvojate šiuo klausimu. Fiziškai matydami trūkumus ir privalumus, galėsite lengviau suprasti, kuris sprendimas jums yra patraukliausias. #2 // Suaktyvinkite savo 2-ąją sistemą Suaktyvinkite savo smegenis užsiimdami loginį mąstymą skatinančia veikla, kad sustiprintumėte savo kritinį mąstymą. Skaitymas yra vienas iš naudingų smegenų pratimų, pasidomėkite knyga apie 1-ąją ir 2-ąją sistemas ir sprendimo procesus: https://www.goodreads.com/book/show/11468377-thinking-fast-and-slow. #3 // Pakankamai išsimiegokite Neleiskite, kad emocijos trukdytų jums priimti sprendimus, pakankamai ilsėkitės. Štai keletas priežasčių kodėl: https://hbr.org/2020/09/why-you-should-choose-sleep-over-work. 4# // Prašykite pagalbos Kai kuriuos sprendimus gali būti sunku priimti vienam, be to, galite aiškiai nematyti didesnio vaizdo. Ieškokite objektyvios mūsų psichologų pagalbos “Mindletic” programėlėje. Pasirinkite dominančią temą ir pradėkite kelią sąmoningumo link jau dabar. Copyright © | All rights reserved